Литва

Dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo įstatymų taikymo baudžiamosiose bylose

Sanych 16-03-2009 23:11

APŽVALGA

Dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo įstatymų taikymo baudžiamosiose bylose

Teisė gintis yra ne tik subjektyvi kiekvieno žmogaus teisė, bet ir moralinė pareiga, kaip priemonė reaguoti į nusikalstamą kėsinimąsi. Veiksmai, kurie įstatymo kvalifi-kuojami kaip būtinoji gintis, yra socialiai naudingi, įspėjančiai veikia nusikalstamumą, nes asmuo, ketinantis daryti nusikaltimą, žino, kad gali susidurti su aktyviu, įstatymo laikomu teisėtu, pasipriešinimu.

Apibendrinimo tikslas. Lietuvos Respublikos 1993 m. birželio 10 d. įstatymu Nr. 1-180 pakeista BK 14 str. redakcija, apibrėžianti būtinąją gintį. Tuo pačiu įstatymu kodeksas papildytas 141 straipsniu, kuriuo iš esmės išplėstos būtinosios ginties ribos, suteikiančios žmogui daugiau teisių gintis.

Apibendrinimo tikslas - susipažinti su teismų praktika baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys išteisinti, remiantis BK 14 str., 141 2, 3, 4 d., bei asmenys nuteisti padarę nusikaltimus peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 141 str. 1 d.), ir išaiškinti praktikoje pasitaikančius neaiškumus taikant šias naujas BK normas.

Bendros pastabos. Iš Respublikos teismų buvo pareikalautos 1996 metais išnagrinėtos minėtos baudžiamosios bylos. Taip pat buvo pareikalauti nuosprendžiai (daugiau nei 560), kuriais asmenys buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už padarytus tyčinius sunkius kūno sužalojimus bei tyčinius nužudymus (BK 111 str., 104 ir 105 str.).

Pirmosios instancijos teismai aštuonis asmenis, kuriems buvo inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 111 str. 1 d. ir 104 str., išteisino BK 14 str. pagrindu, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad jie besikėsinančiajam žalą padarė būtinosios ginties būklėje, ir vienas asmuo išteisintas BK 141 str. 3 d. pagrindu, nors jis besikėsinančiajam padarė sunkų, pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, tačiau ginantis nuo įsibrovimo į būstą. Tik vienas išteisinamasis nuosprendis buvo apskųstas prokuroro, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendį paliko galioti.

Devyni asmenys nuteisti už nusikaltimus, numatytus BK 111 str. 1 d. arba 104 str., kuriuos padarė peržengdami būtinosios ginties ribas. Trys nuosprendžiai buvo apskųsti apeliacine ir vienas iš jų kasacine tvarka. Du nuosprendžius apskundė nuteistieji ir vieną - nukentėjusioji. Vieną nuteistojo skundą apeliacinės instancijos teismas patenkino - pirmos instancijos teismo nuosprendį panaikino, o nuteistąjį išteisino BK 14 str. pagrindu.

Pažymėtina, kad nei vienoje baudžiamojoje byloje tardymo organai nebuvo pateikę kaltinimų, padarius nusikaltimus peržengiant būtinosios ginties ribas.

Bylų ir nuosprendžių analizė leidžia daryti išvadą, kad teismai iš esmės teisingai taiko įstatymus dėl būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo. Tačiau daroma ir klaidų, taikant tiek baudžiamuosius, tiek baudžiamojo proceso įstatymus. Nepakankamai skiriama dėmesio šių baudžiamųjų bylų nagrinėjimui, ypač byloms, kuriose asmenys buvo padarę nusikaltimus peržengiant būtinosios ginties ribas.

Baudžiamųjų įstatymų taikymo klausimai. Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi, atitinka baudžiamajame įstatyme numatytų veikų požymius. Tačiau asmens veiksmai, kuriais padaroma žala kitam asmeniui, priklausomai nuo aplinkybių gali būti vertinami kaip padaryti būtinosios ginties būklėje, nors ir nebuvo pavojingo kėsinimosi, kai žmogus dėl tokio kėsinimosi pagrįstai klydo, manydamas jį esant (tariamoji gintis). Tokiais atvejais teismai turi kruopščiai ištirti ir įvertinti, ar pagal įvykio aplinkybes besiginantysis galėjo suvokti savo klaidą dėl gresiančio pavojaus, ar negalėjo.

Nustačius, kad realaus pavojingo kėsinimosi nebuvo, tačiau įvykio aplinkybės buvo pakankamos manyti jį esant, o besiginantysis nesuvokė ir negalėjo suvokti savo klaidos dėl gresiančio pavojaus, tariamos gynybos metu padaryta žala asmeniui laikoma padaryta būtinosios ginties būklėje. Nustačius, kad besiginantysis nesuvokė tariamo kėsinimosi, tačiau galėjo ir turėjo suvokti, tuomet jo veiksmai dėl žalos padarymo kitam asmeniui turi būti vertinami kaip padaryti dėl neatsargumo.

Kauno rajono apylinkės teismo 1996 m. sausio 9 d. nuosprendžiu V. Antonovas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 141 str. 1 d. ir 111 str. 1 d. už tai, kad savo sodybos kieme, peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia šovė iš medžioklinio šautuvo D. Kairaičiui į dešinę koją ir sunkiai jį sužalojo. Byloje nustatyta, kad D. Kairaitis ir J. Paltanavičius vėlai vakare automobiliu atvyko į nuteistojo sodybą neturėdami blogų ketinimų. D. Kairaitis norėjo pasikalbėti su nuteistojo sūnumi V. Antonovu. Nukentėjęs ir nuteistasis buvo pažįstami. Jų tarpusavio santykiai buvo geri. D. Kairaičiui išlipus iš automobilio ir einant link namo, V. Antonovas iššovė ir sužalojo jam koją. Priėjęs jis atpažino nukentėjusįjį ir nuvežė jį į ligoninę. Be to, byloje nustatytos ir kitos aplinkybės. Prieš įvykį, 1995 m. vasario mėnesį, nuteistojo sūnus kažkokių asmenų buvo sužalotas. V. Antonovas dėl to parašė pareiškimą policijai. Po pareiškimo parašymo jam buvo grasinama nužudymu. Įvykio dieną sodyboje jis buvo vienas.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas nuosprendyje savo išvadoms pagrįsti dėl BK 141 str. 1 d. taikymo nenurodė tinkamų argumentų, todėl kyla abejonių, ar pagrįstai buvo taikytos BK 141 str. 1 d. ir 111 str. 1 d. Dėl V. Antonovo veikos kvalifikavimo gal reikėjo priimti ir kitokį sprendimą.

Teismai ne visada teisingai nustato pavojingo kėsinimosi pradžią ir pabaigą. Tinkamas šių aplinkybių nustatymas lemia teisingą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, jei žala padaroma po to, kai kėsinimasis buvo atremtas ir pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Antai Kauno m. apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu R. Tatlauskas nuteistas pagal BK 141 str. 1 d. ir 111 str. 1 d. Byloje nustatyta, kad įvykio vakarą nuteistojo butą atėjo R. Rudys, kuris ten peiliu grasino sužaloti R. Tatlauską. Pastarasis gindamasis, iš R. Rudžio peilį atėmė. Po to abu išėjo į gatvę. Jiems išėjus laukan, nukentėjusysis R. Tatlauskui negrasino ir neatliko kitų veiksmų, pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs. Tačiau gatvėje R. Tatlauskas metaliniu strypu, kurį pasiėmė išeidamas iš buto, sudavė nukentėjusiajam per galvą ir sunkiai jį sužalojo (baudž. byla Nr. 1-900/96).

BK 141 str. 2, 3 ir 4 dalyse išplėstos būtinosios ginties ribos. Pavyzdžiui, pagal BK 141 str. 3 d. neužtraukia baudžiamosios atsakomybės toks veikimas, kai būtino-sios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą.

V. Kriaučiūnas buvo kaltinamas pagal BK 111 str. 1 d., kad jis 1995 m. sausio 15 d. apie 0 val. 30 min. savo bute tyčia peiliu smogė M. Žilinskui į pilvą ir jam padarė sunkų kūno sužalojimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusysis nakties metu kojų spyriais išlaužė duris ir įsibrovė į V. Kriaučiūno butą ir, artindamasis prie pastarojo, grasinančiai išsireiškė. V. Kriaučiūnas, prikeltas triukšmo, sugriebė peilį ir smogė juo besiartinančiam M. Žilinskui į pilvą. Nustačius šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad V. Kriaučiūnas sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, gindamasis nuo įsibrovimo į būstą. Be to, buvo nustatyta ir kita aplin-kybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę. V. Kriaučiūnas su nukentėjusiuoju buvo nepažįstami, bute jis buvo vienas, jau buvo atsigulęs, bute buvo tamsu. Išgirdę triukšmą, kaimynai išėjo pažiūrėti, kas įvyko, pamatę išlaužtas buto duris, bandė įeiti, tačiau V. Kriaučiūnas šaukdamas draudė įeiti, nes būsią blogai., ir tik atpažinęs kaimynus, juos įsileido. Pastarieji įėję, pamatė V. Kriaučiūną labai sumišusį, ramino jį, iš jo paėmė peilį. Teismas padarė išvadą, kad V. Kriaučiūnas padarė žalą nukentėjusiajam ir dėl didelio sumišimo, kurį sukėlė kėsinimasis. Marijampolės rajono apylinkės teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, 1996 m. kovo 14 d. nuosprendžiu V. Kriaučiūną pagrįstai išteisino, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas
atmetė prokuroro skundą, o nuosprendį paliko galioti nepakeistą (baudžiamoji byla Nr. 1-77/96).

Pažymėtina, kad būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo taisyklės, ginant būstą, taikomos tik tais atvejais, kai įsibrovimas į būstą turi pavojingo kėsinimosi požymius. Nesant šių požymių, asmuo už padarytą žalą nukentėjusiajam atsako bendra tvarka. Todėl teismai, vertindami ginties veiksmus nuo įsibrovimo į būstą, turi kreipti ypatingą dėmesį į konkrečias bylos aplinkybes, į besikėsinančiojo asmenybę, jo tikslus, kėsinimosi intesyvumą ir priemones, kurių pagalba tai buvo daroma, grėsmės apimtį, galimų žalingų pasekmių realumą, įvykio vietą, laiką, besikėsinančiojo ir besiginančiojo tarpusavio santykius, besiginančiųjų skaičių, jų fizinę galimybę atremti kėsinimąsi ir kt.

Kai kuriose bylose teismai, pripažindami, kad besiginantysis buvo didelio sumišimo ar didelio išgąsčio būsenoje, tokią išvadą grindžia vien subjektyviais besiginančiojo parodymais ir kėsinimosi faktu. Tokie parodymai dažnai nėra paremti kitais įrodymais. Minima emocinė būsena gali būti nustatoma ir teisingai įvertinama pagal faktinių bylos aplinkybių visumą, o esant reikalui paskiriant psichologinę ar kitą ekspertizę.

BK 141 str. 1 d. būtinosios ginties ribų peržengimą apibrėžia kaip aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžiui bei pavojingumui. Gynyba pripažįstama neatitinkančia kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo tuomet, kai besikėsinančiajam padaroma aiškiai didesnė žala negu vertos teisės ir interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, ir pasikėsinimui atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Vertinant šias aplinkybes, teismai taip pat daro klaidų.

Kauno apygardos teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu V. Liutkevičius buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 141 str. 1 d. ir 104 str. už tai, kad 1996 m. gegužės 30 d. apie 15 val. savo name, gindamasis nuo sūnaus A. Baranausko pavojingo kėsinimosi ir aiškiai peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia durklu smogė pastarajam į pilvą ir tyčia jį nužudė. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apygardos teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo V. Liutkevičių išteisino nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Byloje nustatyta, kad A. Baranauskas, atėjęs pas tėvą pagrasino jį nužudysiąs: puolė jį, sugriebęs už kaklo smaugė, pargriovė ant grindų. V. Liutkevičius - senyvo 67 metų amžiaus. Gindamasis nuo fiziškai stipresnio, karatė sportu užsiiminėjusio
A. Baranausko, jis durklu dūrė pastarajam į pilvą ir jį mirtinai sužalojo. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kad šiuo atveju ginda-masis V. Liutkevičius būtinosios ginties ribų neperžengė, nes gynybos priemonės ir padaryta žala besikėsinančiajam atitiko pavojingo kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Kai kurie teismai nuosprendžiuose nurodo, kad besiginantysis konkrečiu atveju turėjo galimybę pabėgti, pasišalinti iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti kėsinimosi (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-195/96), tačiau tokios nuorodos prieštarauja BK 141 str. 2 d. Įstatymas žmogui suteikia teisę į būtinąją gintį ir jis šią teisę gali realizuoti nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios organus.

Baudžiamojo proceso įstatymų taikymo klausimai. Išsamus ir visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra vienas iš garantų priimant teisingą nuosprendį. Tačiau kai kuriose bylose teisminis tyrimas nepilnas ir nevisapusiškas. Nevisapusiškai ištiriamos būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo aplinkybės. Tuo pažeidžiami BPK 18 str. reikalavimai. Kartais nuosprendžiuose išvados grindžiamos bendro pobūdžio formuluotėmis, o ne konkrečiomis nustatytomis aplinkybėmis.

Neretai pažeidžiami BPK 262 str. numatyti baudžiamųjų bylų nagrinėjimo terminai (Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-40/96, Nr. 1-129/96, Nr. 1-900/96). Dėl subjektyvių priežasčių dažnai vilkinamas bylų išnag-rinėjimas, ir tai daro neigiamą įtaką nuosprendžio veiksmingumui. Pavyzdžiui, V. Kriaučiūno baudžiamoji byla Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gauta 1995 m. gegužės 12 d., o nuosprendis priimtas tik 1996 m. kovo 12 d. S. Ruzgio baudžiamoji byla Kauno miesto apylinkės teisme buvo gauta 1994 m. liepos 24 d., o nuosprendis priimtas tik 1996 m. rugsėjo 5 d. Nors bylos apimtis nedidelė, tačiau ji teisme buvo nagrinėjama daugiau nei dvejus metus.

Ne visi teismai kvalifikavę veikas, padarytas peržiangiant būtinosios ginties ribas, nuosprendžių rezoliucinėse dalyse nurodo BK 141 str. 1 d., arba jeigu ir nurodo, tai dažnai nenurodo straipsnio dalies arba nurodo ne tą dalį, kurią reikėtų nurodyti. Antai Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, I. Petkevič veiką kvalifikavusi kaip tyčinį nužudymą, padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė BK 141 str. 1 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-195/96). Kauno miesto apylinkės teismas R. Tatlausko veiką kvalifikavo kaip tyčinį sunkų kūno sužalojimą, padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė ne BK 141 str. 1 d., bet 141 str. 5 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-900/96). Tas pats teismas B. Bakutienės byloje nurodė BK 141 str., tačiau nenurodė straipsnio dalies. Kauno rajono apylinkės teismas V. Antonovo veiką kvalifikavęs kaip tyčinį sunkų kūno sužalojimą, padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė BK 141 str. 1 d., o pagal BK 111 str. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, o po to taikė BK 141 str. 5 d. bei BK 45 str. 3 d. ir, kaip nuosprendyje nurodoma, paskyrė galutinę bausmę - 2000 Lt baudą. Tuo tarpu teismas veiką kvalifikuoti turėjo pagal 141 str. 1 d. ir BK 111 str. 1 d. bei, pritaikęs BK 45 str. 3 d., paskirti bausmę.

Bausmių skyrimo praktika. Skirdami bausmes už nusikaltimus, padarytus peržengiant būtinosios ginties ribas, teismai privalo atsižvelgti į šią aplinkybę kaip atsakomybę lengvinančią (BK 40 str. 5 p.), arba leidžiančią skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę (BK 45 str. 3 d.). Skiriant bausmes, teismai laikėsi minėtų įstatymų reikalavimų. Už padarytas veikas, peržengiant būtinosios ginties ribas, nuteisti aštuoni asmenys, iš kurių tik vienam paskirta laisvės atėmimo bausmė, nežymiai viršijanti minimalios bausmės sankcijos ribą. Pritaikius BK 45 str., paskirtos švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės. Pritartina tiems teismams, kurie už nusikaltimą, padarytą peržengiant būtinosios ginties ribas, drąsiai taiko BK 40 str. 5 p. arba BK 45 str. 3 d. ir iš esmės sušvelnina skiriamas bausmes. Tai skatina žmones aktyviau pasinaudoti gynybos teise.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Baudžiamųjų bylų skyrius

kolobok 17-03-2009 01:30

www.mokslai.lt
3 страницы полезной информации на данную тему.
ImageMaker 18-03-2009 18:08

quote:
Originally posted by kolobok:
www.mokslai.lt
3 страницы полезной информации на данную тему.

==========

спасибо, коллега kolobok, почитал с интересом, но
букофф много,
примеры приведены старые (90 - 98 года),
по сути все примеры чистая бытовуха,
жаль, что не рассматривали случая на Субачёвке в мае 2008, не рассмотрели нападени в Каунасе 8 мужланов на 1 с ПМом (самооборонщих прострелил голову нападавшему с 8 попытки),
или тут линки были forummessage/127/42 ,
писал студент и анализировал классиков

помниццо, раньше была неподдержанная мысль пригласить господина Jovaiša (которого тут неоднократно цитировали и ссылались) прочитать лекцию, но, увы, не судьба, скорый поезд Бухарест-Сеная прошол мимо не останавливаясь на местной станции.

А тема затронута Вами, коллега коллега kolobok, интересная,
тем более на свежих ситуациях и возможностью анализа правильного поведения.
С учетом будущей амнистии по вопросу 1000-летия тема даже была бы полезная для здоровья и настроения попавших в такую ситуацию самооборонщиков

kolobok 19-03-2009 01:44

quote:
Originally posted by ImageMaker:


спасибо, коллега kolobok, почитал с интересом, но
букофф много,
примеры приведены старые (90 - 98 года),
по сути все примеры чистая бытовуха,


А тема затронута Вами, коллега коллега kolobok, интересная,
тем более на свежих ситуациях и возможностью анализа правильного поведения.

Как ни странно но я к авторству этой темы не имею никакого отношения. Я всего лишь скромно в низу прилепил ссылку на реферат
по теме. Данный материал не содержит никаких примеров конкретных
случаев и насколько он полезен пусть каждый решает сам.

ImageMaker 22-03-2009 12:42

quote:
Originally posted by kolobok:

Как ни странно но я к авторству этой темы не имею никакого отношения. Я всего лишь скромно в низу прилепил ссылку на реферат
по теме. Данный материал не содержит никаких примеров конкретных
случаев и насколько он полезен пусть каждый решает сам.

==========
я и говорю , что тема злободневная и, к сожалению, не подкреплена сегодняшними примерами...
Сегодня запросто можно стать статистом в ограблении бензоколонки или отделения банка... а опробированной модели поведения нет...

Литва

Dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo įstatymų taikymo baudžiamosiose bylose